Istorinių įvykių vietos

Viktoras Lazarevas Deltuvos Musis (1)

Viktoro Lazarevo nuotr.

 

Deltuvos mūšio vieta

Koordinatės 6122954, 543353 (LKS)

Mūšis įvyko 1812 m., Prancūzijos – Rusijos karo metu ir buvo stambiausias šiose apylinkėse. Čia susikovė maršalo L. Udino vadovaujamo prancūzų 2-ojo pėstininkų korpuso avangardas ir generolo leitenanto L. Vitgenšteino vadovaujamo rusų 1-ojo pėstininkų korpuso ariergardas. Mūšio reikšmė ta, kad jis sužlugdė Napoleono įsakymą apsupti ir sunaikinti rusų pėstininkų korpusą: rusų generolas J. Kulnevas sumaniai suorganizavo persikėlimą per Šventosios upę. 1998 m. Deltuvos miestelio pakraštyje buvo pastatytas obeliskas šiam mūšiui atminti. Nuo tų metų Deltuvoje rengiamos įspūdingos šio mūšio inscenizacijos,kuriose Lietuvos ir užsienio karo istorijos klubų nariai, persirengę autentiškais tų laikų mundurais, žvangina kardais, griaudžia patrankų ir šautuvų šūviai, visur tvyro parako dūmai – tikrai puikus reginys, sutraukiantis gausybę žiūrovų!

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

 Pabaisko mūšio vieta

Koordinatės 6114591, 548205 (LKS)

Mūšis įvyko 1435 m. tarp Žygimanto Kęstutaičio ir Švitrigailos kariuomenių, nes jie abu pretendavo į LDK Didžiojo kunigaikščio sostą. 1430 m. mirus LDK Didžiajam kunigaikščiui Vytautui, sostas turėjo pereiti Lenkijos karaliui Jogailai. Lietuvos bajorija nenorėjo jungtis su Lenkija, tad išrinko naują Didįjį kunigaikštį. Juo tapo Švitrigaila. Netrukus prieš Švitrigailą buvo surengtas sąmokslas, kunigaikštis buvo užpultas ir paspruko. Po šio perversmo LDK Didžiuoju kunigaikščiu buvo išrinktas Žygimantas Kęstutaitis. LDK skilo į Švitrigailos ir Žygimanto Kęstutaičio šalininkų stovyklas. Kilo vidaus karas. Kelis metus buvo siaubiamos Lietuvos žemės. Šių kovų kulminacija tapo Pabaisko mūšis: priešininkų kariuomenės susitiko Ukmergės apylinkėse prie Žirnajų ežero. Dėl ilgalaikio lietaus patvino Žirnajos upė ir Švitrigailos kariuomenė užėmė prastas pozicijas, susiskaldė. Tai pastebėję Žygimanto Kęstutaičio kariai sudavė priešui lemiamą smūgį. Švitrigailos kariuomenė buvo sumušta.

20140630_213126

Žydų žudynių vieta

2-ojo pasaulinio karo metu Lietuvą okupavo vokiečiai. Tuomet naciai ėmėsi žydų tautos genocido. Šios tragedijos neišvengė ir Ukmergė. Iki 2-ojo pasaulinio karo kone pusė miesto gyventojų buvo žydai. 1941 m. Ukmergės ir apylinkių žydai buvo suvaryti į Vaitkuškio dvare įkurtą getą. Iš ten jie buvo varomi į Pivonijos šilą ir žudomi. Šiandien tuos kraupius laikus mena žudynių vietoje esantis paminklas, kuris byloja, kad šioje vietoje buvo nužudyti 10 239 žmonės.

Musios parkas

Mūšios (A. Svarinsko) parkas

Mūšios miško parkas (A. Svarinsko parkas) Didžiosios kovos apygardos partizanams atminti įkurtas vaizdingoje trijų upių – Šventosios, Mūšios ir Siesarties – santakoje prie respublikinės reikšmės kelio Ukmergė – Utena 6-jame kilometre.  Visa  parko teritorija apimanti 70 ha, išraižyta upių vingių, keleto stačių šlaitų, pereinančių į pušynų sujungtų upių slėnius.

Parko-memorialo, skirto partizanų pagerbimui, idėja kilo monsinjorui Alfonsui Svarinskui. Gražūs parko takeliai veda prie žuvusiųjų partizanų atminimui pastatytų 14 kryžių. Čia po atskirą kryžių skirtą kiekvienam Didžiosios kovos apygardos batalionui,  apygardos vadams. Kryžių kelyje iškilo kryžius popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymo Lietuvoje dešimtmečiui paminėti bei Prisikėlimo kryžius . Taip pat įdomus faktas, jog šiame parke yra bene vienintelis Lietuvoje paminklas skirtas JAV prezidentui Ronaldui Reiganui, „blogio imperijos nugalėtojo“ garbei.

Svarinsko parko schema

Svarinsko parko schema