Įžymių žmonių gimtinės

 

get

 

 

 

 

 

 

PIRMOJO LIETUVOS PREZIDENTO A. SMETONOS GIMTOSIOS SODYBOS VIETA

Antanas Smetona gimė 1874 m. Ukmergės apskrities Užulėnio kaime, senojoje Smetonų sodyboje. Naujoji sodyba, kurios vietą dabar žymi maketas, buvo pastatyta 1880-1885 m. Čia ir augo būsimasis Prezidentas. Sodyboje lankėsi daug įžymių žmonių: 1896 m. čia gyveno ir kartu su A. Smetona rinko medžiagą kalbininkas Jonas Jablonskis, tarpukaryje viešėjo J. Tumas – Vaižgantas, dainininkas Kipras Petrauskas, teatralas A. Oleka – Žilinskas. Neaiškiomis aplinkybėmis1944 m. sodyba sudegė.

 get1

 

 

 

 

 

POETO VLADO ŠLAITO NAMAS – MUZIEJUS

Muziejus įkurtas 2005 m. pačiame Žemaitkiemio miestelio centre. V. Šlaitas – poetas, kuris itin gausiai ir jautriai apdainavo Ukmergę. Jis gimė 1920 m. Čeliabinske, o vaikystę praleido Žemaitkiemyje, mokėsi Ukmergės gimnazijoje. 1949 m. išleistas pirmasis jo poezijos rinkinys „Žmogiškosios psalmės“ iškart susilaukė kritikų dėmesio. Vėliau išleisti dar 9 poezijos rinkiniai. V. Šlaito poezija brandi, reikalaujanti įsiklausyti į paprastą žodį. Nuo 1997 m. geriausiems rajono poetams kasmet teikiama literatūrinė V. Šlaito premija.

get3

 

 

 

 

 

 

 

 

ARCHEOLOGO JONO PUZINO GIMTOSIOS SODYBOS VIETA

Jonas Puzinas – pirmasis Lietuvos archeologas profesionalas. Jis gimė 1905 m. Ukmergės rajone, Svaronyse (dabartinėje Pivonijos seniūnijoje). Studijuodamas archeologiją Heidelbergo universitete Vokietijoje, jis parašė darbą „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje ir tautinis atgimimas“. Už šį svarbų darbą 1934 m. J. Puzinui buvo suteiktas filosofijos daktaro laipsnis. J. Puzinas pirmasis Lietuvoje pradėjo rengti archeologus su aukštuoju išsilavinimu. Didžiulis jo darbas – priešistorinio skyriaus ekspozicija, kurios dėka pirmą kartą Lietuvos muziejuje buvo galima susipažinti su žmonių, gyvenusių Lietuvos teritorijoje nuo paleolito iki valstybės susidarymo laikų, įrankiais, ginklais, papuošalais. Taigi, J. Puzinas savo darbais padėjo gerą pagrindą tolesnei Lietuvos archeologijos raidai. Gimtosios sodybos vietoje yra išlikę tik medžiai. 1990 m. sodybvietėje buvo pastatytas paminklas. Tai sodyboje rastas plokščias akmuo, prie kurio J. Puzino atminimui buvo pritvirtinta metalinė plokštelė su įrašu.