Miestas ir jo legendos

33951_463133357073957_1862183438_n

Nuotraukos autorius Aistis Masiulis

Labai retai Ukmergė pristatoma kaip  vienas seniausių Lietuvos miestų. Įvairūs šaltiniai liudija, jog Ukmergės žemės minimos jau XIII a., o miesto įkūrėjas ir valdytojas buvo pats Mindaugo brolis Dausprungas. Kaip bebūtų, oficiali miesto vardo paminėjimo, tuo pačiu ir įkūrimo data laikomi 1333 m. Tuomet  Livonijos ordinas užpuolė medinę Ukmergės pilį  ir vietinių metraštininkų įnirtingos kovos buvo aprašytos. Pilis buvo pulta dar ne kartą, o galiausiai – sudeginta.

Pirmieji šaltiniai liudija, jog tada miestas vadinosi  Vilkamerge, o net iki I Pasaulinio karo išlaikė skambų Vilkmergės vardą. Kyla daug diskusijų, kokia yra miesto vardo kilmė. Nuo per miestą tekančio upelio Vilkmergėlės vardo? O gal iš tiesų, kaip pasakoja legendos, šių vietų miškuose gyveno žynė, žmonių vadinta Vilkmerge. Kartą miškuose medžiojo kunigaikščio Dausprungo sūnus Tautvilas, kurį užpuolė vilkai. Nuo baisios mirties jį išgelbėjo žynė – gražioji mergelė, sutramdžiusi ir nuvijusi plėšriuosius vilkus. Pasakojama, jog kaip padėką už išgelbėtą sūnų, kunigaikštis Šventosios upės krante pastatė pilį ir pavadino ją Vilkmergė.

Kita legenda byloja apie pagonių šventykloje ugnį saugojusią vaidilutę, Šventosios žvejo dukrą. Sulaužė ji pažadą tarnauti dievams ir įsimylėjo didžiausio priešo – kryžiuočių ordino riterį. Tai sužinoję vaidilos mergelę sudegino. Dar ilgai žmonės pasakojo legendą apie aukmergę – aukos mergą, kuri ilgainiui virto į Ukmergės vardą.

Legendos gaubia ne tik miesto pavadinimą, bet ir piliakalnį, miesto parką, kuriame spėjama stovėjusi mūrinė pilis, bet jos liekanų iki šiolei nerasta… Įdomias istorijas mena autentiškas Ukmergės senamiestis, apylinkėse gausiai išsibarstę lankytini gamtos ir kultūros paveldo objektai.