Lankytini objektai

UKMERGĖS SENAMIESTIS

Greta garsiausių didžiųjų Lietuvos miestų senamiesčių verta paminėti ir nepagrįstai užmirštą Ukmergės senamiestį. Tai gerai išlikęs XIX-XX a. pr. urbanistikos paminklas, turintis charakteringų to meto statinių. Nors manoma, jog Ukmergės miesto istorija prasidėjo dar XIII a., tačiau oficiali įkūrimo data laikoma 1333 m., kai jos vardas buvo paminėtas H. Vartebergės kronikoje, paminint ir medinę ant piliakalnio stovėjusią pilį. Dėl ilgai trukusių kovų, gaisrų ir kitų nelaimių niokojusių šį miestą, senojo miesto fragmentų neišliko.

Dabartinio senamiesčio išplanavimo užuomazgos randamos jau XV a., kai vystantis prekybai, gyvenvietė persikėlė į dešinįjį Vilkmergėlės upelio krantą. Buvo suformuota nauja prekybinė aikštė, kuri tapo dabartinės Kęstučio aikštės užuomazga. Ant šalia esančio kalno (dabartinis miesto parkas) buvo sumūryta nauja pilis, kuri galutinai sunyko XVIII a., kai karų bei gaisrų metu smarkiai nukentėjo ir pats miestas.

Istorinė Ukmergės miesto dalis Lietuvos kontekste išsiskiria tuo, jog lemiamą reikšmę miesto plėtotei turėjo gamtiniai elementai – miestelis „spraudėsi“ tarp piliakalnio, pilies kalno, Šventosios upės ir Vilkmergės upėlio.

 
Ukmerges senamiestis

Ukmergės miesto panorama XIX a.

Sekantis ženklus miesto raidos etapas siekia XIX a., kai per Ukmergės centrą buvo nutiesti keliai į didžiuosiu Lietuvos miestus bei senasis traktas Varšuva-Sankt Peterburgas. Būtent ši kelių sankirta ir aplink ją susiformavusi aplinka šiandien ir yra laikoma archeologijos, urbanistikos paminklu.

XIX a. pabaigoje, smarkiai įtakotas iš carinės Rusijos atėjusia istorizmo banga, miesto centras jau buvo užstatytas neogotikos, neorenesanso, neobaroko, neoklasicizmo stiliaus mūriniais pastatais. Čia labiausiai paplito namai galiniais fasadais atgręžtais į gatvę, vieno aukšto su mezoninais. Pastatų išvaizda nuo XX a. pradžios iki dabar liko nepakitusi.

Dėl tankaus senamiesčio užstatymo, dėl įvairių žemės judinimo darbų, kultūrinis sluoksnis daugelyje vietų yra arba sunaikintas, arba sumaišytas. Tačiau atskirose vietose galima rasti XV – XVIII a. kultūrinį sluoksnį arba to laikotarpio radinių. 2002 m. Ukmergės senamiestis buvo įrašytas į Nekilnojamų kultūros vertybių registrą.

***

UKMERGĖS PILIAKALNIS

Galima teigti, jog nuo šio piliakalnio prasidėjo Ukmergės miesto istorija. Oficiali miesto vardo paminėjimo, tuo pačiu ir įkūrimo data laikomi 1333 m., kuomet  Livonijos ordinas užpuolė medinę Vilkmergės pilį  ir įnirtingos kovos buvo aprašytos metraščiuose. Pilis buvo pulta dar ne kartą, o galiausiai – sudeginta.

Piliakalnis įrengtas netoli Šventosios upės ir Ukmergėlės upelio santakos, pačiame miesto centre. Piliakalnio aikštelė ovali, o rytuose išlikęs status pylimas. Piliakalnio šlatai statūs – 16 m. aukščio.

Archeologiniai tyrinėjimai piliakalnio teritorijoje pradėti jau XIX a. pabaigoje, buvo atrasta keletas vertingų archeologinių artefaktų – medinis rentininis šulinys, ąžuolinis kastuvas, XI-XII a. dviašmenio kalavijo dalis. Anksčiausias randamas XIV-XV a. kultūrinis sluoksnis.

2012 m. pradėti piliakalnio tvarkymo ir pritaikymo pažintianiam turizmui darbai. Jų metu tvarkoma piliakalnio teritorija, tiesiamas pažintinis-apžvalgomasis takas. Greta bus įrengta rekrecinė zona su amfiteatru renginiams. Po tvarkymo darbų piliakalnis taps Šventosios pakrantės pažintinio dviračių tako dalimi.

 kuliesio (7)***

DVARAI

 A.SMETONOS DVARAS

Šio dvaro istorija prasideda 1934 m., kai švenčiant tuometinio Lietuvos Prezidento A. Smetonos 60 – metį, buvo nutarta jo tėviškėje, ant Lėno ežero kranto, pastatyti jam dvarą. A. Smetona pavadino jį „Užugirio kiemu“ ir pageidavo čia įkurti pavyzdinį ūkį, kuris vėliau galėtų  tapti žemės ūkio mokykla. Deja, tik kelias vasaras A. Smetona spėjo praleisti „Užugirio kieme“, nes 1940 m. dvaras buvo nacionalizuotas.

Adresas: Dvaro g. 3, Užulėnio k.
Tinklalapis: www.ukmergesmuziejus.lt
Tel.: +37067027306

IMG_9913

SIESIKŲ DVARAS – PILIS

Ji kadaise priklausė kilmingai Siesickių giminei. Rūmai pastatyti 1492 – 1517 m. Tai viena iš nedaugelio pilių – bastilijų pavyzdžių, likusių Lietuvoje. Šiuo metu dvaro rūmai restauruojami, atkuriama 16 a. struktūra. Jau sutvarkytas rūmų parkas, šalia esančio Siesikų ežero krante įrengtas paplūdimys. Nuotraukoje – atstatytas ir pritaikytas lankymui dvaro bravoras.

Adresas: Siesikai mstl.
Facebook puslapis: https://www.facebook.com/siesikupilis
Tel.: +3706129409

Siesiku dvaras

TAUJĖNŲ DVARAS

 Dvaras Taujėnuose minimas nuo 16 a. Tuomet jis priklausė Plonianskiams ir atrodė kitaip. Klasicistinio stiliaus rūmus Taujėnuose 1802 m. pastatė tuo metu dvaro šeimininku buvęs Benediktas Marikonis. Angliško stiliaus dvaro parke buvo 4 tvenkiniai, topolių, liepų alėjos, daug senų ir retų medžių. Tarpukario metais parke buvo didžiausias Lietuvoje gėlynas. Paskutinieji dvaro šeimininkai – Radvilos. Jiems dvaras priklausė iki 1939 m. Rūmuose buvo gausi paveikslų ir skulptūrų kolekcija, porceliano, krištolo rinkiniai. Vėliau  už skolas dvaras pateko Žemės banko nuosavybėn. Šiuo metu dvaro rūmai restauruojami.

Adresas: Taujėnų mstl.
Facebook puslapis: https://www.facebook.com/taujenudvaras
Tel.: +37061658391 | +37068465298

Taujenu dvaras (12)

VAITKUŠKIO DVARAS

Dvaras pradėtas formuoti 16 a. Jis turėjau daugybę šeimininkų, o 1764 m. atiteko garsiajai grafų Kosakovskių giminei. 1862 m. dvaras perstatytas į neogotikinį stilių. Jame buvo gausu italų, lenkų, paties šeimininko S. F. Kosakovskio paveikslų, meno galerija, 12 tūkst. tomų biblioteka. Prasidėjus pirmajam pasauliniam karui, vertingiausi daiktai buvo išvežti į Rusiją ir ten dingo. Karo metu dvaras buvo plėšiamas ir niokojamas. Vėliau naudojamas įvairioms reikmėms: našlaičių prieglauda, kareivių buveinė. 1941 m. naciai čia įkūrė getą žydams. Po karo likęs be šeimininkų, dvaras sparčiai nyko ir iki mūsų dienų teliko tik bokštas ir arklidžių fragmentai.

Vaitkuskio dvaras

LYDUOKIŲ DVARAS

Istoriniuose šaltiniuose Lyduokių dvaras pirmą kartą paminėtas 1499 metais, jis priklausė B. Petkevičiui. Paskiau šeimininkai keitėsi. Dabartinius rūmus projektavo XIX amžiuje kviestinis prancūzų kilmės architektas iš Peterburgo Leontijus Benua.
Išliko autentiškas bokštelis – pavėsinė, arklidės, kumetynai, kalvė, tvartai, rūkykla, bitininkų namas, ledainė, sandėliai, laiptai. Dvaro arklidės, pastatytos 1882 metais yra unikalus architektūros statinys, su vidiniu kiemu ir savita puošyba, jos atspindi taip vadinamą „plytų stilių“. Įveistas prancūziškasis parkas, įkurtas XIX amžiaus viduryje. Šiandien Lyduokių dvaras yra išlaikęs savo autentiką ir žavi tiek architektūrine, tiek istorine dvasia.

Adresas: Lyduokių mstl.
Tinklalapis: http://lyduokiudvaras.lt/
Tel.: +37063377757

Lyduokiu dvaras

***

MUZIEJAI

UKMERGĖS KRAŠTOTYROS MUZIEJUS

Muziejus įkurtas 1944 m. Jame – archeologijos, gamtos, etnografijos, tautodailės, numizmatikos eksponatai, atspindintys Ukmergės krašto kultūrinę ir istorinę praeitį nuo 5 iki 19 a. Muziejaus parodų salėje nuolat rengiamos parodos, kuriose pristatomi muziejaus rinkiniai, kitų Lietuvos muziejų parengtos parodos, Lietuvos menininkų kūryba. Muziejus siūlo daug gerų įspūdžių paliekantį kopimą į senosios gaisrinės bokštą. Tai 19 a. pabaigos statinys, kurio aukštis – 18 m. Bokšto viršuje – apžvalgos aikštelė, atverianti puikią miesto panoramą.

Adresas: Kęstučio a. 5, Ukmergė.
Tinklalapis: www.ukmergesmuziejus.lt
Tel.: +370-340-63957

029-300x225

VEPRIŲ MUZIEJUS

Muziejus įkurtas 1967 m. jo įkūrimo iniciatoriaus ir ilgamečio vadovo Jono Žentelio asmeninės kolekcijos pagrindu. Šiuo metu muziejuje jau sukaupta apie 8 tūkstančius eksponatų: amatininkų įrankiai, liaudies tekstilės ir meno dirbiniai, tremties ir rezistencijos archyvas.

Adresas: Veprių k. Ukmergės raj.
Facebook puslapis: https://www.facebook.com/vepriumuziejus
Tel.: +370-340-58084

Graphic1UŽUGIRIO MUZIEJUS

20 a. pradžioje Lėno apylinkėse mokyklos nebuvo. Vaikai mokytis eidavo į Taujėnus. Tuometiniam Lietuvos Prezidentui A. Smetonai kilo mintis savo gimtinėje, Užulėnyje, pastatyti mokyklą. 1935 m. ji buvo iškilmingai atidaryta. Savo išore ir įrengimais ši mokykla, lyginant su to meto gyventojų buitimi, atrodė kaip ištaigingi rūmai: centrinis šildymas, vandentiekis, klasėse – elektros skambučiai, kieme – sporto ir žaidimo aikštelės. Šiuo metu mokykloje veikia Ukmergės kraštotyros muziejaus filialas.

Adresas: Užulėnis, Ukmergės raj.
Tel.: +370-670-27306

523322_485072504837225_1904119069_n***

PETRONIŲ KAIMO BENDRUOMENĖS AMATŲ NAMAI

Čia galima išmokti pagal senuosius receptus kepti tikrą kaimišką duoną, spausti sūrį, gaminti varškę. Čia organizuojami seminarai apie kaimo amatus, rengiamos kaimo amatininkų rankdarbių parodos, rengiamos kaimo šventės.

Adresas: Petronių k., Siesikų sen., Ukmergės raj.
Tinklalapis: www.amatunamaiinfo.lt
Tel.: +370-616-90591
Tel./faks.: +370-340-4961

***

 GAMTOS KŪRINIAI

AKMUO MOKAS

Koordinatės 6114519, 541419 (LKS)

Mokas – vienas stambiausių riedulių Lietuvoje. Jis pūpso Šventosios upės krante, netoli Sukinių kaimo. Tai 7,5 m ilgio, apie 6 m. pločio ir 1,7 m aukščio (virš žemės) granito luitas. Dalis akmens atrodo lyg nuskilusi – ji vadinama Mokiuku. Moką gaubia įvairios legendos. Sako, kad kadaise visa Mokų šeima kėlėsi per upę. Mokas su Mokiuku sėkmingai įsiropštė į statų krantą, o Moko žmona likusi upėje.

1971 m. tiriant akmens aplinką, rastos dvi duobės – stulpavietė ir akmenų su pelenais duobė. Spėjama, kad čia kadaise vykdavo pagoniškos apeigos.

 ŠVENTOSIOS UPĖS KRANTAI

Šio krašto puošmena – upė Šventoji, kurios vingiai – tai ichtiologinis draustinis. Čia saugomos neršti plaukiančios lašišos, šlakiai, upėtakiai. Upės slėnyje daug vertingų ir įspūdingų atodangų. Kasdien, štai jau tūkstančius metų sruvendama sava vaga, ties Zujų miesteliu upė suformavo svaiginančio aukščio krantus. Šiose aukštose terasose įrengtos laužavietės, suoleliai – tikrai puiki vieta akims paganyti, tyro oro įkvėpti.

LENTVORŲ ĄŽUOLAS

Koordinatės 6128325, 557470 (LKS)

Važiuojant iš Ukmergės į Lyduokius, Lentvorų kaime, dešinėje kelio pusėje stovi didingas ąžuolas – valstybės saugomas gamtos paveldo objektas. Medžio aukštis – 15 m, kamieno plotis – 558 m. Šis galiūnas – jau garbingo amžiaus senolis, ramiai žvelgiantis  į laukų platybes.

ŽUVINTĖS ŠALTINIS

Koordinatės 6113453, 540501 (LKS)

Jis trykšta netoli Pabaisko seniūnijos Sukinių kaimo, Žuvintės upelio dešiniajame krante. Tai lyg tyra žemės akis. Šaltinis tarsi bedugnis – kone 5 metrų gylio. Jame „verda“ skaidrus, malonaus skonio vanduo. Įdomu, kad po 30 cm sluoksniu skaidraus vandens, gelmėse be paliovos kunkuliuoja smėlio ir vandens emulsija. Šis šaltinis – tai respublikinės reikšmės hidrologinis gamtos paminklas.

***

 RELIGINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI

Laimono Ciūnio nuotr.

Laimono Ciūnio nuotr.

ŠVČ. TREJYBĖS BAŽNYČIA

Adresas: Kauno g. 1, Ukmergė
Tinklalapis: https://www.facebook.com/ukmerges.svc.trejybes.parapija
Tel.: +37061837373

Ji puošia miesto centrą. Bažnyčios istorija labai spalvinga. Pradžioje čia stovėjo medinė bažnyčia. Ji sudegė. Tuomet iškilo mūrinė stačiatikių cerkvė. 1-ojo pasaulinio karo metu vokiečių okupantai pavertė cerkvę javų sandėliu. 1925 m. bažnyčioje kilo gaisras, po kurio ji buvo pavesta vienuolių marijonų kongregacijai. Vienuoliai bažnyčią suremontavo, pastatė mūrinį vienuolyno pastatą, tačiau nespėjo jame įsikurti, nes sovietų valdžia ir šį pastatą, ir pačią bažnyčią nacionalizavo. Sovietmečiu bažnyčios pastate buvo įrengti santuokų rūmai. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę bažnyčia atgavo savo tikrąją paskirtį.

Laimono Ciūnio nuotr.

Laimono Ciūnio nuotr.

 ŠV. APAŠTALŲ PETRO IR POVILO BAŽNYČIA

Adresas: Bažnyčios g. 10, Ukmergė
Tinklalapis: http://petropovilo.lt/
Tel nr.: +370 34051983

Ji stovi ant aukšto Ukmergėlės upelio šlaito. Šioje vietoje jau nuo Lietuvos krikšto laikų viena po kitos stovėjo kelios medinės bažnyčios, tačiau jas dažniausiai suniokodavo gaisrai. Dabartinė bažnyčia pastatyta 1820 m. Joje šiuo metu yra 11 dailės paminklų.

VEPRIŲ KALVARIJOS

Adresas: Vepriai, Ukmergės r.

Tai 35-kios Kryžiaus kelio koplytėlės ir vartai. Kelias, prasidedantis prie Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčios, vingiuoja penkis kilometrus per miškus, pievas, paežeriu. 1846 m. čia buvo pastatytos medinės Kalvarijos. Po 40 metų jų vietoje iškilo mūrinės. Maldininkų, atvykstančių čia per Sekmines apeiti Kristaus kančios kelią, skaičius vis augo. Tarpukaryje jų atvykdavo tūkstančiai. 1963 m. Kalvarijos buvo nugriautos. Prasidėjus 1989 m. atgimimui, jos vėl atstatytos.

EVANGELIKŲ – REFORMATŲ BAŽNYČIOS LIEKANOS

Adresas: Deltuva, Ukmergės r.

Koordinatės 542370, 6122479 (LKS)

Tiksli šios bažnyčios pastatymo data nežinoma, tačiau dokumentų įrašuose matyti, kad ji pastatyta dar prieš 1570 m. Tai viena pirmųjų reformatų bažnyčių Lietuvoje. 1815 m ji buvo paversta „magazinu“ – javų rezervo sandėliu nelaimės atvejams. 1919 m Deltuvą užėmę bolševikai čia ieškojo aukso ir išvartė rūsyje buvusius palaidojimus. 2-ojo pasaulinio karo metu vokiečiai susprogdino bažnyčios bokštą kaip galimą stebėjimo punktą. Šio sprogimo metu nukentėjo ir visas pastatas.

***

 ISTORINIŲ ĮVYKIŲ VIETOS

foto puodelamsVILKMERGĖS (DELTUVOS) MŪŠIO VIETA

Adresas: Deltuva, Ukmergės r.

Koordinatės 6122954, 543353 (LKS)

Mūšis įvyko 1812 m., Prancūzijos – Rusijos karo metu ir buvo stambiausias šiose apylinkėse. Čia susikovė maršalo L. Udino vadovaujamo prancūzų 2-ojo pėstininkų korpuso avangardas ir generolo leitenanto L. Vitgenšteino vadovaujamo rusų 1-ojo pėstininkų korpuso ariergardas. Mūšio reikšmė ta, kad jis sužlugdė Napoleono įsakymą apsupti ir sunaikinti rusų pėstininkųkorpusą: rusų generolas J. Kulnevas sumaniai suorganizavo persikėlimą per Šventosios upę.1998 m. Deltuvos miestelio pakraštyje buvo pastatytas obeliskas šiam mūšiui atminti. Nuo tų metų Deltuvoje rengiamos įspūdingos šio mūšio inscenizacijos,kuriose Lietuvos ir užsienio karo istorijos klubų nariai, persirengę autentiškais tų laikų mundurais, žvangina kardais, griaudžia patrankų ir šautuvų šūviai, visur tvyro parako dūmai – tikrai puikus reginys!

OLYMPUS DIGITAL CAMERAPABAISKO MŪŠIO VIETA

Adresas: Pabaiskas, Ukmergės r.

Koordinatės 6114591, 548205 (LKS)

Mūšis įvyko 1435 m. tarp Žygimanto Kęstutaičio ir Švitrigailos kariuomenių, nes jie abu pretendavo į LDK Didžiojo kunigaikščio sostą. 1430 m. mirus LDK Didžiajam kunigaikščiui Vytautui, sostas turėjo pereiti Lenkijos karaliui Jogailai. Lietuvos bajorija nenorėjo jungtis su Lenkija, tad išrinko naują Didįjį kunigaikštį. Juo tapo Švitrigaila. Netrukus prieš Švitrigailą buvo surengtas sąmokslas, kunigaikštis buvo užpultas ir paspruko. Po šio perversmo LDK Didžiuoju kunigaikščiu buvo išrinktas Žygimantas Kęstutaitis. LDK skilo į Švitrigailos ir Žygimanto Kęstutaičio šalininkų stovyklas. Kilo vidaus karas. Kelis metus buvo siaubiamos Lietuvos žemės. Šių kovų kulminacija tapo Pabaisko mūšis: priešininkų kariuomenės susitiko Ukmergės apylinkėse prie Žirnajų ežero. Dėl ilgalaikio lietaus patvino Žirnajos upė ir Švitrigailos kariuomenė užėmė prastas pozicijas, susiskaldė. Tai pastebėję Žygimanto Kęstutaičio kariai sudavė priešui lemiamą smūgį. Švitrigailos kariuomenė buvo sumušta.

20140630_213126ŽYDŲ ŽUDYNIŲ VIETA

Adresas: Ukmergės sen., Pašilės gir-ja, 37 kv. Pivonijos miškas

2-ojo pasaulinio karo metu Lietuvą okupavo vokiečiai. Tuomet naciai ėmėsi žydų tautos genocido. Šios tragedijos neišvengė ir Ukmergė. Iki 2-ojo pasaulinio karo kone pusė miesto gyventojų buvo žydai. 1941 m. Ukmergės ir apylinkių žydai buvo suvaryti į Vaitkuškio dvare įkurtą getą. Iš ten jie buvo varomi į Pivonijos šilą ir žudomi. Šiandien tuos kraupius laikus mena žudynių vietoje esantis paminklas, kuris byloja, kad šioje vietoje buvo nužudyti 10 239 žmonės.

Musios parkasMŪŠIOS (A.SVARINSKO) PARKAS

Adresas: Kadrėnų k., Ukmergės r.

Mūšios miško parkas (A. Svarinsko parkas) Didžiosios kovos apygardos partizanams atminti įkurtas vaizdingoje trijų upių – Šventosios, Mūšios ir Siesarties – santakoje prie respublikinės reikšmės kelio Ukmergė – Utena 6-jame kilometre.  Visa  parko teritorija apimanti 70 ha, išraižyta upių vingių, keleto stačių šlaitų, pereinančių į pušynų sujungtų upių slėnius.

Parko-memorialo, skirto partizanų pagerbimui, idėja kilo monsinjorui Alfonsui Svarinskui. Gražūs parko takeliai veda prie žuvusiųjų partizanų atminimui pastatytų 14 kryžių. Čia po atskirą kryžių skirtą kiekvienam Didžiosios kovos apygardos batalionui,  apygardos vadams. Kryžių kelyje iškilo kryžius popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymo Lietuvoje dešimtmečiui paminėti bei Prisikėlimo kryžius . Taip pat įdomus faktas, jog šiame parke yra bene vienintelis Lietuvoje paminklas skirtas JAV prezidentui Ronaldui Reiganui, „blogio imperijos nugalėtojo“ garbei.

Parašykite komentarą