Pabaisko Švč. Trejybės bažnyčia

Religinės paskirties objektai

Pirmoji bažnyčia Pabaiske buvo pastatyta dar 1436 m. - ją, dėkodamas Dievui už pergalę Pabaisko mūšyje, pastatė Žygimantas Kęstutaitis. Dabartinė mūrinė bažnyčia statyta 1821-1836 m. kunigo D. Venckevičiaus iniciatyva. Pabaisko Švč. Trejybės bažnyčia yra regioninės reikšmės istorinis, architektūrinis, dailės ir sakralinis kultūros paveldo objektas.

Šventovė yra klasicizmo stiliaus statinys. Ji stačiakampio plano, trijų navų, halinio tipo, virš zakristijų turi emporas. Fasadų apdailai ir puošybai panaudotas natūralus lauko akmuo, siauri sienų piliastrai, karnizai ir trikampis frontonas tinkuoti baltai. Fasaduose tinku taip pat išryškinti stačiakampių šoninių sienų langų apvadai. Bažnyčios vidaus erdvę į tris navas dalija keturkampiai pilioriai su frizais, laikantys gulsčias sijas. Plafonas ornamentuotas. Vidaus dekorui panaudota iliuzorinė sienų ir lubų, piliorių ir muzikos choro tapyba. Bažnyčios erdvę puošia keturi altoriai: didysis Švč. Trejybės altorius bei šoniniai - Nekaltojo Prasidėjimo Švč. Mergelės Marijos, Šv. Jurgio, Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios - altoriai. Taip pat - paveikslai: "Šv. Jurgis", "Švč. Mergelė Marija Sopulingoji", "Šv. Juozapas", "Nekaltojo Prasidėjimo Švč. Mergelė Marija".

Atsiliepimai

Komentuoti