Paželvių piliakalnis

Piliakalniai

Paželvių piliakalnis, seniau Pėčkalniu vadintas, stūkso Paželvių kaimo rytiniame pakraštyje, Želvos seniūnijoje. Jis pasiekiamas iš Želvos-Balninkų kelio, pakalnėje pasukus į dešinę, rytus, ir pavažiavus 1,2 km. Piliakalnis įrengtas kranto kyšulyje. Iš rytų pusės jį juosia Želvos upelis, iš šiaurės - griova, nusileidžianti į Želvos upelį. Piliakalnio šiaurinis ir rytinis šlaitai statūs, 20 m aukščio, pietinis ir vakarinis - nuolaidesni - 3-4 m aukščio. Jo aikštelė trapecinė, pailga rytų - vakarų kryptimi, 55x10-20 m dydžio. Vakariniame ir pietiniame aikštelės pakraščiuose būta griovio ir pylimo, kurių vietoje vakarinėje pusėje dabar likusi terasa. Piliakalnis labai apardytas arimų, šiaurrytinis jo šlaitas nuslinkęs į Želvą. Piliakalnis dirvonuoja. Archeologinių tyrinėjimų metu aikštelės vakaruose buvo aptiktas iki 60 cm storio kultūrinis sluoksnis su žalvariniu apkalu, brūkšniuotos keramikos pavyzdžiais, gyvulių kaulais, moliniu Djakovo tipo svareliu. Paželvių piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. II p. - I tūkst. pradžia. Tai - valstybės saugomas nekilnojamas kultūros paveldo objektas. Koordinatės: 55.229897 25.115491. 

Seni žmonės pasakoja, kad ant piliakalnio viršaus Šv. Mišių metu pasirodydavo juoda karieta, kurią traukė juodi žirgai, pašėlusiu greičiu lėkdavę nuo skardžio žemyn, prie Želvelės upelio. Taip pat kalbama, kad iš netoli piliakalnio esančios Rūdynės pievos dažnai parlėkdavo atitrūkę arkliai. Sako, būdavo išsigandę, kadangi upelyje raganos žlugtą skalbdavo.

Atsiliepimai

Komentuoti