Šaltinis "Šventerečius"

Gamtos paminklai ir vertybės

Vidiškių seniūnijoje, Šventupės kaimo šiaurrytinėje dalyje, trykšta šaltinis "Šventerečius". Legenda pasakoja, kad seniai, labai seniai, kai Šventupė dar buvo apsupta neįžengiamų miškų ir girių, plaustu Šventosios upe plaukė grupelė maldininkų. Kilus stipriai audrai ir dangui ėmus maišytis su žeme, plausto rąstai išsiskyrė, o maldininkai dingo upės pursluose... Vieną jų Šventoji nusinešė su savimi, kitus jos bangos išmetė į krantą kalvos papėdėje. Netikėtai kilusi, audra netikėtai ir baigėsi. Tuo metu per kaimą lydimas mergaitės, nešinos ąsočiu su gėlėmis, ėjo senutėlis senelis. Kalvos papėdėje išvydę leisgyvius keliauninkus, abu suskubo prie jų. Senutėlis, sužinojęs, kad vieną maldininkų pasiglemžė upė, o kiti vos liko gyvi, paėmė ąsotį su gėlėmis ir taręs kelis žodžius iš rankų paleido jį žemėn - toje vietoje ištryško skaidrus gėlo vandens šaltinis.

Šiuo vandeniu senutėlis pagirdė keliauninkus ir šie akimirksniu atgavo jėgas. Pavadinęs šaltinį "Šventerečiumi", senelis su jį lydėjusia mergaite pradingo. Tačiau, žinia apie stebuklingai ištryškusią versmę netruko pasklisti po Šventupės kaimą - žmonės strimgalviais skubėjo nuo kalvos "Šventerečiaus" vandeniu atsigaivinti. Ilgainiui jie netruko pastebėti, kad malonaus skonio, laukų gėlėmis kvepiantis vanduo pasižymėjo gydomosiomis savybėmis: šaltinio vandeniu nuplautos žaizdos užgydavo greičiau, sergantieji sveikdavo lengviau, o pavargusieji jėgas atgaudavo vos gurkštelėję. Taip ir pasklido žinia apie "Šventerečiaus" šaltinį vis plačiau ir plačiau.

Atsiliepimai

Komentuoti