Apie 0,75 km į pietryčius nuo Dovydiškių kaimo, Ratkalnio miške, yra valstybės saugomas nacionalinės reikšmės istorinis ir memorialinis kultūros paveldo objektas – sukilėlių kapas, vadinamas Skerdimų, taip pat Majako, kalnu. 1831 m., po nesėkmingo Vilniaus puolimo, vieno sukilimo vadų – grafo Karolio Zaluskio, vadovaujami sukilėliai buvo užpulti caro kariuomenės ir išžudyti pievoje prie Šventosios upės. Žuvusiuosius vietos gyventojai palaidojo kalvoje. Dabar šią vietą žymi ant betoninės laiptuotos pakylos pastatyta stačiakampė tašytų akmenų mūro piramidė, kurios viršuje įtaisytas metalinis kryžius. Šiaurinėje paminklo plokštumoje matyti geležinis bareljefinis Vyčio kryžius, kurio abiejose pusėse pritvirtinta perskirta metalinių skaičių data: “1831”, o pietinėje plokštumoje – paminklo statytojų monogramos, virš kurių pritvirtinta iš geležies padaryta data: “1935”. Paminklas aptvertas metalinių strypų, sujungtų metaline grandine, tvorele. Koordinatės: 55.199000, 24.706000.
Apie 0,75 km į pietryčius nuo Dovydiškių kaimo, Ratkalnio miške, yra valstybės saugomas nacionalinės reikšmės istorinis ir memorialinis kultūros paveldo objektas – sukilėlių kapas, vadinamas Skerdimų, taip pat Majako, kalnu. 1831 m., po nesėkmingo Vilniaus puolimo, vieno sukilimo vadų – grafo Karolio Zaluskio, vadovaujami sukilėliai buvo užpulti caro kariuomenės ir išžudyti pievoje prie Šventosios upės. Žuvusiuosius vietos gyventojai palaidojo kalvoje. Dabar šią vietą žymi ant betoninės laiptuotos pakylos pastatyta stačiakampė tašytų akmenų mūro piramidė, kurios viršuje įtaisytas metalinis kryžius. Šiaurinėje paminklo plokštumoje matyti geležinis bareljefinis Vyčio kryžius, kurio abiejose pusėse pritvirtinta perskirta metalinių skaičių data: “1831”, o pietinėje plokštumoje – paminklo statytojų monogramos, virš kurių pritvirtinta iš geležies padaryta data: “1935”. Paminklas aptvertas metalinių strypų, sujungtų metaline grandine, tvorele. Koordinatės: 55.199000, 24.706000.
