Manoma, kad jau 1665 m. žydams Ukmergėje leista statyti sinagogą, jiems buvo suteiktas plotas ir kapinėms. 1685 m. šaltiniuose jau minima sinagoga, kuri, kaip ir dauguma to meto miesto pastatų, buvusi medinė, 1851 m. perstatyta į mūrinę, ir kahalas. Tačiau, pirmasis konkretus sinagogos paminėjimas sutinkamas 1721 m. klebono jurisdikos inventoriuje, iš kurio konteksto galima manyti, kad sinagoga stovėjusi už jurisdikos ribų. 1773 m. inventoriuje jau sutinkamas ir sinagogos vietos apibūdinimas: ji buvusi tuometinėje Ramygalos gatvės kairėje (vakarų) pusėje, “einant nuo turgaus, už Sakalupio”, taigi, galima sakyti, panašiai toje pačioje vietoje, kur stovi dabartinis buvusios Didžiosios sinagogos pastatas. Per didįjį 1877 m. gaisrą Didžioji sinagoga sudegė, bet buvo atstatyta nekeičiant išorės vaizdo, t.y. pastato dydžio, fasadų, – pertvarkytas tik išdegęs vidus. Tai buvo didelis mūrinis istorizmo stiliaus, neobaroko krypties, pastatas. Į Didžiąją sinagogą daugiausia rinkosi turtingi, pasiturintys žydai, kurie čia ne tik melsdavosi, bet ir aptardavo verslo, prekybos ir kitus reikalus. Sinagoga turėjo vykdyti ir valstybės paskirtą darbą – vesti žydų tautybės asmenų metrikaciją, kurią turėjo pristatyti Švietimo ministerijos Kultūros reikalų departamentui. Didžioji sinagoga veikė iki 1941 m. Pokario metais apnyko. Apie 1953 m. pastate buvo įkurta sporto mokykla, atliktas remontas, nugriaunant nedidelį priestatą priešais pagrindinį įėjimą, sunaikinant papuošimus ir pan. Taip atrodantis pastatas išliko iki šiol, dabar jame įsikūręs Ukmergės sporto centras.
Manoma, kad jau 1665 m. žydams Ukmergėje leista statyti sinagogą, jiems buvo suteiktas plotas ir kapinėms. 1685 m. šaltiniuose jau minima sinagoga, kuri, kaip ir dauguma to meto miesto pastatų, buvusi medinė, 1851 m. perstatyta į mūrinę, ir kahalas. Tačiau, pirmasis konkretus sinagogos paminėjimas sutinkamas 1721 m. klebono jurisdikos inventoriuje, iš kurio konteksto galima manyti, kad sinagoga stovėjusi už jurisdikos ribų. 1773 m. inventoriuje jau sutinkamas ir sinagogos vietos apibūdinimas: ji buvusi tuometinėje Ramygalos gatvės kairėje (vakarų) pusėje, “einant nuo turgaus, už Sakalupio”, taigi, galima sakyti, panašiai toje pačioje vietoje, kur stovi dabartinis buvusios Didžiosios sinagogos pastatas. Per didįjį 1877 m. gaisrą Didžioji sinagoga sudegė, bet buvo atstatyta nekeičiant išorės vaizdo, t.y. pastato dydžio, fasadų, – pertvarkytas tik išdegęs vidus. Tai buvo didelis mūrinis istorizmo stiliaus, neobaroko krypties, pastatas. Į Didžiąją sinagogą daugiausia rinkosi turtingi, pasiturintys žydai, kurie čia ne tik melsdavosi, bet ir aptardavo verslo, prekybos ir kitus reikalus. Sinagoga turėjo vykdyti ir valstybės paskirtą darbą – vesti žydų tautybės asmenų metrikaciją, kurią turėjo pristatyti Švietimo ministerijos Kultūros reikalų departamentui. Didžioji sinagoga veikė iki 1941 m. Pokario metais apnyko. Apie 1953 m. pastate buvo įkurta sporto mokykla, atliktas remontas, nugriaunant nedidelį priestatą priešais pagrindinį įėjimą, sunaikinant papuošimus ir pan. Taip atrodantis pastatas išliko iki šiol, dabar jame įsikūręs Ukmergės sporto centras.
