Veprių Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčia

Religinės paskirties objektai

Iš istorijos šaltinių žinome, kad 1516 m. Vepriuose būta medinės koplyčios ar bažnyčios. 1616 m. dvaro savininkas Andrius Šemeta pastatė šešiakampę mūrinę koplyčią. 1810-aisiais Milašiūnų dominikonų vienuolyno rūpesčiu prie koplyčios buvo pastatyta medinė bažnyčia. Klebono Teofilio Vasiliausko, grafo Broelio Platerio ir parapijiečių pastangomis 1910 m. iš geltonų plytų pastatyta dabartinė mūrinė neogotikinė šventovė. Veprių Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčia yra regioninės reikšmės architektūrinis, dailės, sakralinis ir urbanistinis kultūros paveldo objektas. 

Artimo stačiakampiui plano, trijų navų, pseudobazilikinio tipo bažnyčia yra vienabokštė - bokštas vakariniame fasade, jo sienos sustiprintos kontraforsais su pakopomis, portalo, kaip, beje, ir šoninių sienų langų, arkos smailios, su glefais, virš durų matyti didelė rožė, abipus bokšto - žemesni pusbokščiai, užpildantys išorines kertes. Pagrindinio fasado portalo viršuje ir smailiaarkėse nišose abipus jo matyti ant skardos tapyti paveikslai, simbolizuojantys Kryžiaus kelio XXX , XXXI ir XXXII stotis. Bažnyčia turi zakristijos (pietinėje pusėje) ir prieangio (šiaurinėje pusėje) priestatus abipus penkiasienę apsidę rytuose. Fasadų apdailai ir puošybai panaudotas geltonų plytų mūras, langai dekoruoti įvairiaspalviais vitražais. Bažnyčios viduje - trys altoriai: Didysis altorius, kairysis šoninis altorius bei dešinysis šoninis altorius, sakykla ir dvi klausyklos. Veprių bažnyčios interjerą puošia XVIII a. paveikslai "Šv. Marija Magdalena" ir "Švč. Mergelė Marija", dvi medinės XIX a. skulptūros: "Kristus prie stulpo" ir "Jėzus Nazarietis".

Atsiliepimai

Komentuoti