1853 m. pastatyta Vidiškių Švč. Trejybės bažnyčia yra klasicizmo stiliaus. Bažnyčios portiką sudaro šešios apskritos dorėninės kolonos, antablementas ir trikampis frontonas. Virš frontono – mažas kvadratinio plano bokštelis. Šoninių sienų langai maži, sudėti tarp plačių piliastrų. Bažnyčia grubokų formų, masyvi, stačiakampio plano, trijų navų, halinio tipo. Jos išorėje nematyti dekoro elementų, interjeras puoštas kukliai. Altorius barokinis, su sudėtingu, laužytu, antablementu, daugybe kolonų.
Kraštotyrininkas Rimvydas Butautas Kudirka yra užfiksavęs unikalią Velyknakčio tradiciją, puoselėtą XIX a. pab. Vidiškių Švč. Trejybės bažnyčioje. Pasak šaltinių, rinkdamiesi į Didžiojo Šeštadienio pamaldas, parapijiečiai atsinešdavo kiaušinių, kurie bažnyčios šventoriuje buvo verdami ir dažomi ant pašventintos ugnies. Tad grįždami namo, Šv. Velykų rytą, tikintieji su savimi parsinešdavo ne tik šventintos ugnies, vandens, bet ir margutį. Vidiškių miestelio bendruomenė šią tradiciją atgaivino 2016 m. Tada, apie 21 val. vakaro, prasidėjus Didžiojo Šeštadienio pamaldoms, Vidiškių Švč. Trejybės bažnyčios šventoriuje bendruomenės nariai ant pašventintos ugnies išvirė ir natūraliomis, tradicinėmis priemonėmis nudažė 100 margučių, kuriuos, pašventinę bažnyčioje, po pamaldų, trukusių apie 2 val., išdalino tikintiesiems. Tradicija puoselėjama iki šiol.
1853 m. pastatyta Vidiškių Švč. Trejybės bažnyčia yra klasicizmo stiliaus. Bažnyčios portiką sudaro šešios apskritos dorėninės kolonos, antablementas ir trikampis frontonas. Virš frontono – mažas kvadratinio plano bokštelis. Šoninių sienų langai maži, sudėti tarp plačių piliastrų. Bažnyčia grubokų formų, masyvi, stačiakampio plano, trijų navų, halinio tipo. Jos išorėje nematyti dekoro elementų, interjeras puoštas kukliai. Altorius barokinis, su sudėtingu, laužytu, antablementu, daugybe kolonų.
Kraštotyrininkas Rimvydas Butautas Kudirka yra užfiksavęs unikalią Velyknakčio tradiciją, puoselėtą XIX a. pab. Vidiškių Švč. Trejybės bažnyčioje. Pasak šaltinių, rinkdamiesi į Didžiojo Šeštadienio pamaldas, parapijiečiai atsinešdavo kiaušinių, kurie bažnyčios šventoriuje buvo verdami ir dažomi ant pašventintos ugnies. Tad grįždami namo, Šv. Velykų rytą, tikintieji su savimi parsinešdavo ne tik šventintos ugnies, vandens, bet ir margutį. Vidiškių miestelio bendruomenė šią tradiciją atgaivino 2016 m. Tada, apie 21 val. vakaro, prasidėjus Didžiojo Šeštadienio pamaldoms, Vidiškių Švč. Trejybės bažnyčios šventoriuje bendruomenės nariai ant pašventintos ugnies išvirė ir natūraliomis, tradicinėmis priemonėmis nudažė 100 margučių, kuriuos, pašventinę bažnyčioje, po pamaldų, trukusių apie 2 val., išdalino tikintiesiems. Tradicija puoselėjama iki šiol.
