Žemaitkiemio Šv. Kazimiero bažnyčia

Religinės paskirties objektai

Pirmosios bažnyčios Žemaitkiemyje statyba pradėta po 1581 m. Ja rūpinosi pats Vilniaus jėzuitų akademijos rektorius - Garcias Alabianus - ir suteikė bažnyčiai Lietuvos globėjo - Šv. Kazimiero - vardą. 1892 m. bažnyčia sudegė. Dabartinė raudono molio plytų, rievėto mūro, istorizmo stiliaus, neobaroko krypties, bažnyčia buvo pastatyta 1902 m. kunigo Antano Jucevičiaus rūpesčiu. Žemaitkiemio Šv. Kazimiero bažnyčia yra regioninės reikšmės architektūrinis, dailės bei sakralinis kultūros paveldo objektas.

Šventovė yra simetriško stačiakampio plano, trijų navų, halinio tipo, vienabokštė. Virš prienavio įrengtas vargonų choras, abipus presbiterijos - pagalbinė patalpa ir zakristija, virš kurių įrengtos emporos. Fasadų langai, durys ir nišos - įvairių formų: stačiakampiai bei stačiakampiai su pusapskrite sąrama, apskriti. Varpinės bokštas suskaidytas trimis tarpsniais, kurie palaipsniui laibėja, bokšto kampai išryškinti piliastrais. Vakariniame fasade matyti portalas, laužyto kontūro pusfrontoniai bei du keturbriauniai bokšteliai, šiauriniame ir pietiniame fasaduose - trikampiai frontonai, rytiniame fasade -  penkiasienė apsidė. Bažnyčioje yra išlikusių religinio meno kūrinių, iš kurių vertingesni, įtraukti į kultūros vertybių registrą, - XIX a. molbertinės tapybos paveikslas "Švenčiausiosios Mergelės Marijos žengimas į dangų" su metalo aptaisais, XIX a. liaudies skulptorių medinės skulptūros "Jėzus Nazarietis" ir "Prisikėlęs Kristus".

Atsiliepimai

Komentuoti