Ukmergė ir jos apylinkės - netikėtų atradimų kraštas

Užsukite į Ukmergę – vieną seniausių Lietuvos miestų. Pasak legendos, šių vietų miškuose kadaise gyvenusi graži mergelė, kurią žmonės vadino Vilkmerge (vilkų merga). Ji išgelbėjusi kunigaikščio Dausprungo sūnų Tautvilą nuo vilkų, todėl šis netrukus prie Šventosios upės pastatęs pilį ir vietą pavadinęs Vilkmerge, vėliau tapusia Ukmerge. Čia rasite ne tik jaukų senamiestį – miesto panorama puikiai atsiveria iš senosios gaisrinės bokšto.

15 netikėtų faktų apie Ukmergę

Ar žinote, kad Ukmergė - vienas iš nedaugelio Lietuvos miestų, kuriame išliko autentiškas senamiestis? Atvykusius turistus visuomet žavi istoriniai neogotikos, neorenesanso, neobaroko, neoklasicizmo stiliaus mūriniai pastatai, išlikę įspūdingi įvairių tautų maldos namai, akmenimis grįstos gatvės. Tai vienas seniausių Lietuvos miestų. Nors pilies ir gyvenvietės, tikriausiai, čia būta žymiai anksčiau, pirmasis Ukmergės paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose, laikomas oficialia miesto įkūrimo data, yra 1333 m. Vaikštinėdami po miesto senąją dalį, atkreipkite dėmesį į jo išdėstymą, kuriam lemiamą reikšmę turėjo gamtiniai elementai - miestas „spraudėsi“ tarp piliakalnio, Šventosios upės ir Vilkmergės upelio. Miesto raidai didelę įtaką turėjo 19 a. per Ukmergės centrą nutiesti keliai į didžiuosius Lietuvos miestus bei senasis traktas Varšuva - Sankt Peterburgas. Būtent ši kelių sankirta ir aplink ją susiformavusi aplinka šiandien yra laikoma archeologijos ir urbanistikos paminklu.

Prezidento mylimas kraštas. Ukmergės rajone gimė, augo ir gyveno pirmasis Lietuvos valstybės Prezidentas - Antanas Smetona. Deja, jo gimtosios aukštaitiškos pirkios Užulėnio kaime nebėra - likę jos pamatai ir maketas, tačiau vos už keleto žingsnių didingai stovi rūmus primenanti viena moderniausių pradinių mokyklų tarpukario Lietuvoje - Užugirio mokykla-muziejus. Tai - Prezidento dovana gimtojo krašto gyventojams. 2019 m. rugpjūčio 10 dieną čia, priešais Užugirio mokyklą-muziejų, pagerbiant žymų kraštietį, istorinę asmenybę, A. Smetonai iškilmingai atidengtas paminklas. Verta paminėti, kad vos už poros kilometrų stovi architekto Felikso Vizbaro suprojektuoti dviejų aukštų reprezentaciniai dvaro rūmai, pagal tradiciją vadinami Užugirio dvaru, nors pats Prezidentas savo sodybą vadino kukliai - Užugirio kiemu. Dabar čia įsikūręs muziejus, be kitos muziejinės veiklos kasmet, rugpjūčio mėnesį, organizuojantis teatralizuotą Prezidento gimtadienio šventę - „Smetonines“.

Ar žinote, kad Ukmergės centre yra vienintelis Lietuvoje originaliai apšviestas piliakalnis? Tai labai sena kalva, naudota gynybai jau pirmajame mūsų eros tūkstantmetyje. 13 a. pradžioje piliakalnio, stūksančio Šventosios upės ir Vilkmergėlės upelio santakoje, viršuje stovėjo medinė pilis. Įdomu tai, kad tokią natūraliai susiformavusią apžvalgos aikštelę miesto centre turi tik du Lietuvos miestai - Vilnius ir Ukmergė. Be to, Ukmergės piliakalnis yra valstybės saugomas nekilnojamas kultūros paveldo objektas. Jo šlaitai statūs, siekiantys net 16 m aukštį. Iki pat viršūnės piliakalnį juosia serpantininis tankaus metalinio tinklo takas, kurio turėkluose įmontuotas apšvietimas tamsiu paros metu jį apšviečia.

Pilis, slepianti žiaurią meilės istoriją. Siesikų pilis yra vienintelis Lietuvoje išlikęs renesanso stiliaus fortifikuotas gyvenamosios paskirties pastatas. Pastatyta 16 a. pradžioje, priklausiusi kilmingai Siesickių giminei, ji iki šiol išlieka vienu ankstyviausių ir mistiškiausių renesansinių statinių Lietuvoje. Pilis - dvaras turi ir savo legendą apie žiaurią meilę: apie pilyje užmūrytą kunigaikščio Daumanto žmoną, pamilusią svetimšalį riterį Astiką. Įskaudintas Daumantas meilužį liepė nužudyti. Kad legenda ne iš piršto „laužta“ byloja ir vienoje pilies menėje atrasti piešiniai. Šiuo metu pilnai restauruotas pirmas pilies aukštas, antrajame vykdomi tyrimai ir restauravimo darbai. Be Siesikų pilies išlikęs bravoro (spirito varyklos) pastatas, mokykla - „akademija“, vištidė. Lankytojai įleidžiami į abu aukštus ir turi galimybę susipažinti su autentiška sienine tapyba, architektūriniais sprendimais. Pilyje organizuojamos paskaitos, susitikimai su istorikais, archeologais.

Ar žinote, kad Ukmergėje yra daugiausiai balandžių skulptūrų Lietuvoje? Eilutė iš legendinės grupės „Antis“ dainos, sukurtos prieš tris dešimtmečius, - „Balandžių daug Ukmergėj…“, virto savotiška realybe. Kelioliką balandžių miestui sukūrė ir padovanojo 2016 m. vykusio tarptautinio plenero dalyviai. Kiekvienas balandis šalia savęs turi lentelę su autoriaus pavarde bei QR kodu, kurį nuskenavus pasigirsta tik jam priskirta lietuviška daina. Balandžiai „nutūpę“ įvairiose Ukmergės miesto vietose sudaro „Dainuojančių balandžių maršrutą“. Be muzikinių linkėjimų, balandžiai turi magiškų galių, todėl atlikus trumpus ritualus galite pritraukti sėkmę bei gerovę įvairiose gyvenimo srityse.

Atgimstančios istorinės kautynės. Ukmergės rajono teritorijoje vyko du svarbūs mūšiai: Pabaisko ir Vilkmergės (Deltuvos). 1435 m. rugsėjo 1 d. tarp pretendentų į Lietuvos didžiojo kunigaikščio sostą - pusbrolių Žygimanto Kęstutaičio ir Švitrigailos kariuomenių, įvyko kova, į istoriją įėjusi kaip didžiausias viduramžių mūšis, vykęs Lietuvos teritorijoje. Jis lėmė Žygimanto Kęstutaičio pergalę vidaus kare ir šio alinančio karo pabaigą. 1812 m. birželio 28 d. įvyko susirėmimas tarp Imperatoriaus Napoleono Bonaparto ir Caro Aleksandro I-ojo kariuomenių korpusų. Istorijoje Vilkmergės (Deltuvos) mūšis svarbus tuo, jog žymi vieną pirmųjų Napoleono Bonaparto armijos pralaimėjimų. Be to, tai vienintelis Napoleono armijos mūšis, vykęs Lietuvos teritorijoje. Įdomu tai, kad beveik kasmet vyksta šias įsimintinas datas pažyminčios šventės, teatralizuotos mūšių inscenizacijos. 

Ar žinote, kad vienintelė mokykla, turinti veikiančią observatoriją, yra Ukmergėje? Senamiesčio progimnazijoje 2019 m. naujam gyvenimui prikelta senai neveikusi renovuota observatorija. Naujas visuomenei prieinamas teleskopas, kurio galimybes Lietuvoje lenkia tik Molėtų rajone esantys teleskopai, leis iš arčiau pažvelgti į dangaus kūnus ir juos pažinti. Ši observatorija yra išskirtinis objektas, neturintis analogų Lietuvos ugdymo įstaigose, kuris yra vertingas bei naudingas ne tik pačiai progimnazijai, bet ir kitoms rajono švietimo įstaigoms.

Kliepšių ežere - dangaus kūnai. Žemaitkiemio miestelyje 1933 m. vasario 2 d., apie 20 val. 30 min., nukrito meteoritas. Šis unikalus iš dangaus nukritęs akmuo - žemės branduolio analogas, mūsų planetos bendraamžis, yra ne tik didžiausias, bet ir paskutinis - vėliau šių kosminių kūnų kritimo atvejų Lietuvoje neužfiksuota. Iš viso tuomet buvo rasta dvidešimt Žemaitkiemio meteorito gabalų, kurių didžiausias svėrė 7,3 kg, o bendra radinių masė siekė virš 42 kg. Pasak mokslininkų, iš rastų meteorito gabalų sudaryti vieno negalima, nes surinktos ne visos nukritusio meteorito dalys - keli didesni gabalai, pramušę Kliepšių ežero ledą, pradingo...

Ar žinote, kad Ukmergės rajone stūkso akmuo, kviečiantis pasimokyti? Akmuo Mokas yra ketvirtas pagal dydį riedulys Lietuvoje. Šis kultūros paveldo objektas, geologinis gamtos ir archeologijos paminklas yra Šaltupio miške. Pasakojama, kad Mokas garsėjo savo galia visokio plauko nemokšas mokyti, todėl ir posakis yra išlikęs: „Eik pas Moką pasimokyt“. Šalia jo guli dar vienas akmuo, vadinamas Moko sūnumi - Mokiuku. Legendos mini buvus Mokų šeimyną, kuri kėlėsi per Šventosios upę, taip pat po akmeniu gulinčius užkeiktus turtus...

Caro žandarai Ukmergėje nenuėmė Vyčio. Ukmergėje stovi pastatas, kurio fasadą dar prie caro valdžios, 1913 m., pirmą kartą papuošė uždraustasis Vytis. Istorija liudija, kad caro policija Vytį norėjo nuimti, tačiau savininkas, žinomas verslininkas, apsigynė aiškindamas, kad tai esąs šv. Jurgis. Šis žmogus - Kazimieras Deveikis, o šis istorinis pastatas ukmergiškių „Meškų namu“ vadinamas. Išskirtinis šio namo elementas - cementinės meškų skulptūros, „pakabintos“ fasado kampuose, atrodančios lyg pasiruošusios šokti žemyn į gatvę.

Ar žinote, kuo garsėja romantizmo dvasia alsuojantis Vaitkuškio dvaras? Neogotikinio stiliaus Vaitkuškio rūmai suprojektuoti pagal Miramare pilies, esančios Šiaurės Italijoje, pavyzdį. Čia gyvenęs grafas Stanislovas Kazimieras Kosakovskis buvo įkūręs fotografijos laboratoriją ir fotoateljė „Vaitkuškis“, kurioje per veiklos dešimtmetį (1894 - 1905 m.) sukurta apie 8 tūkst. fotografijų - didžioji jų dalis išlikusi. Be to, savu laiku Vaitkuškio dvare saugoti tokie eksponatai, kaip etmono Jono Karolio Chodkevičiaus širdis ir Imperatoriaus Napoleono Bonaparto munduras bei laiškas, rašytas adjutantui Juozapui Antanui Kosakovskiui...

Ar žinote, kad Ukmergės rajone trykšta „bedugnis“ šaltinis? Taip Žuvintės versmė vadinama neatsitiktinai - po 30 cm vandens sluoksniu yra susidariusi vandens ir smėlio emulsija, kurios gylis vietomis siekia daugiau kaip 5 metrus. Joje kunkuliuoja skaidrus, malonaus skonio vanduo, turintis daug mineralinių medžiagų (646 mg/l), daug ištirpusios geležies - 2,28 mg/l. Žuvintės šaltinis yra valstybės saugomas respublikinės reikšmės hidrogeologinis gamtos paveldo objektas.

Ukmergės miškuose - grėsmė kapitalistinei Europai. Miškuose tarp Ukmergės ir Veprių net tris dešimtmečius (1958 - 1988 m.) veikė Kopūstėlių raketinė bazė. 1960 m. čia atgabentos aštuonios tuo metu galingiausios sovietų armijos raketos - 8K63. Jos laikytos dviejuose užmaskuotuose angaruose, šalia kurių buvo įrengtos keturios stacionarios raketų paleidimo aikštelės. Branduolinis ginklas raketoms saugotas atskiroje teritorijoje, maždaug už poros kilometrų, o jų priežiūra ir apsauga rūpinosi atskiras karinis dalinys. Iš Kopūstėlių paleistas branduolinis ginklas galėjo pasiekti Turkiją, Norvegiją, Didžiąją Britaniją, Vokietiją ir kitas kapitalistines Europos šalis. Šiuo metu Kopūstėlių raketinėje bazėje įsikūręs klubas „Miško broliai“.

Ar žinote, kad jauniausias virtuvės šefas Lietuvoje yra ukmergiškis? Rokas Galvonas penkiolikos gamino maistą įmonių šventėms, šešiolikos - išsikovojo teisę atidaryti savo restoraną Taujėnų dvare, o būdamas dvidešimties valdo net tris skirtingus restoranus Lietuvoje: „DOMI“, „Puntukas“ ir ką tik iš Taujėnų dvaro persikėlusį į Krikštėnų dvarą - „Roko virtuvė“. Šiandien dvidešimtmetis Rokas jaučiasi užšokęs ant veržlaus sėkmės arkliuko - vos per keletą metų jis išvystė išvažiuojamųjų banketų verslą, atidarė tris restoranus, iš kurių du veiklą pradėjo per vieną pusmetį. Be to, verslininkui priklauso ir konditerijos kepyklėlė.

Jei ieškoti deimantų - tik Vepriuose. Prieš 150 - 160 milijonų metų maždaug 300 m skersmens asteroidui trenkus į minkštas nuosėdines uolienas, Veprių apylinkėse susiformavo smūginis krateris. Tai - didžiausias atrastas meteoritinis krateris Lietuvos teritorijoje. Jo gylis siekė daugiau nei 500 m, skersmuo - apie 8 km. Mokslininkų teigimu, smūginiai krateriai yra išskirtinės kosminės kilmės geologinės struktūros, geologinės istorijos liudininkai ir ekonomiškai vertingos naudingųjų iškasenų - angliavandenilių, urano, nikelio, vario, platinos grupės elementų, aukso ir netgi deimantų, talpyklos. Deja, pamatyti kraterio tiesiogiai negalime - po sprogimo jį užpildė nuosėdų sluoksnis, tačiau vaizdingose Veprių krašto apylinkėse rasite Kalvarijų taką, ežerą su plaukiojančiomis salomis, neseniai atrastą piliakalnį, tyro vandens šaltinių, mitologinių riedulių, eksponatų gausa išsiskiriantį krašto muziejų...

Tekste panautodos Ukmergės kraštotyros muziejaus ir Dainiaus Vyto fotografijos.

Atsiliepimai

Komentuoti