Istorinis - pažintinis maršrutas ,,Žydų kelias"

Maršrutai

Kontaktai

Įsikūrusi didelių kelių kryžkelėje, Ukmergė amžių bėgyje patyrė įvairių kultūrų įtaką. Viena iš gausiausiai besikuriančių bendruomenių Ukmergėje buvo žydų bendruomenė.Žydai apsigyveno Ukmergėje pirmoje XVII a. pusėje. Savo gimtą miestą jie vadino Valkomiru. 1665 m. Ukmergėje gyveno 622 žydai. XIX a. pab. ir XX a. pr. žydų bendruomenė sparčiai gausėjo. Statistikos duomenimis 1897 m. Ukmergėje jų gyveno 7287, o prieš I Pasaulinį karą apie dešimt tūkstančių. Žydų migracija į Lietuvą lėmė gaisrai, badas, pogromai Rusijoje. Ukmergėje jie rado geras sąlygas verslui.Ekonominiame gyvenime žydai daugiausiai vertėsi prekyba ir amatais. Jie prekiavo javais, eksportavo malkas, linus. Daugumos parduotuvių savininkai bei dauguma miesto amatininkų taip pat buvo žydai.

Žydai turėjo savo religiją, susijusią su savi švietimo sistema. XIX a. Ukmergėje veikė pasaulietinė mokykla, privati mokykla, religinė “Talmud Tora“ mokykla, amatų mokykla. Tarpukario metais žydai tūrėjo dvi pradžios mokyklas, žydų vaikai galėjo lankyti dvi gimnazijas.

Atkūrus Lietuvos valstybę, Ukmergėje veikė žydų sporto sąjungos “Makabi” Ukmergės skyrius,“Vienybė“, švietėjiška “Ort“ draugija, socialinės pagalbos ir kultūros reikalų draugija “Erzo“. Draugija turėjo ambulatoriją, ligoninę, vaistinę. Miesto gyventojai žydai sudarė ekonomiškai ir politiškai aktyvią bendruomenę. 1920 m. pirmuosiuose rinkimuose į miesto savivaldybės tarybą iš 36 tarybos narių 19 narių buvo žydų bendruomenės atstovai, pirklys B. Goldbergas tapo miesto burmistro pavaduotoju.

Ukmergėje gimė nemažai svetur išgarsėjusių žydų: dainininkas ir metronomo išradėjas Zelmanas Pomerancas, žymus verslininkas ir filantropas Chaimas Frenkelis, rašytojai Mošė Zeifertas, Izraelis Peipertas, Morisas Tobiašas, Mošė Zeldovas, Jakovas Rubikas.

Žydų gyvenimas Ukmergėje tragiškai nutrūko II Pasaulinio karo metais. Sovietams okupavus Lietuvą buvo ištremti turtingesni Ukmergės žydai, o Lietuvą užgrobus vokiečiams, naciai suėmė tūkstančius Ukmergės ir rajono žydų ir uždarė juos įkurtame gete, jie buvo nužudyti Pivonijos miške. Po karo Ukmergės žydų bendruomenė praktiškai liovėsi egzistavusi. Šiuo metu ją tesudaro kelios dešimtys žmonių. 1952-aisiais sovietinė valdžia sunaikino žydų kapines-paskutinį stambų žydų gyvenimo Ukmergėje paminklą. Viskas, kas liko iš bendruomenės - keletas memorialinių vietų ir paminklinės lentos ant buvusių žydų maldos namų.

 

Žydų žudynių vieta - yra apie 1 km į Pivonijos miško gilumą nuo senojo kelio į Vilnių senojo kelio į Vilnių ir posūkio į Pašilę kryžkelės. nuo 1941 08 01 iki 1941 09 26 naciai ir jų vietiniai talkininkai čia išžudė apie 7000 Ukmergėje ir aplinkiniuose miesteliuose gyvenusių žydų – vyrų, moterų, vaikų. 1952 m. šioje vietoje buvo pastatytas paminklas.

,,Talmud Tora” pradinė mokykla -  įsteigta apie 1886 m. Šis mokyklos pastatas pastatytas 1898 m., statybą mecenavo Šiaulių fabrikantas gimęs Ukmergėje Ch. Frenkelis, ją išlaikė įvairios sinistinės organizacijos, vėliau mokykla perėjo savivaldybės žinion, tapo III pradine mokykla. 1938 m. mokykloje mokėsi 180 mokinių. Mokykloje mokslas vyko hebrajų kalba, jos veikla nutrūko SSRS – Vokietijoje karo pradžioje. Visai neseniai, šioje vietoje buvo įsteigtas daugiafunkcinis ,,Tolerancijos" centras, kuriame Ukmergės TVIC planuoja jau greitu metu rengti įvairias edukacijas.

Rozenbliumo žydų našlaičių namai -  – įkurti apie 1922 m. turtingų Amerikos žydų Rozenbliumų šeimos lėšomis ir iniciatyva. Pastatas pastatytas pagal inžinieriaus B. Klingo projektą. 1926 m. dalis pastato rekonstruota į sale su scena, 1927 m. joje pradėjo veikti kino teatras, kurio pelnas buvo skiriamas našlaičių namų išlaikymui. Našlaičių namų išlaikymu rūpinosi Žydų našlaičių M. Rozebliumo vardo namų draugija. Iš skirtingų šaltinių ir rėmėjų našlaičių namų išlaikymui būdavo surenkama nuo 20 iki 60 tūkst. litų, nemaža dalis šių lėšų ateidavo iš JAV. Į našlaičių namus priimdavo vaikus nuo 6 metų, jie čia išbūdavo iki 14-os. Išimtinais atvejais būdavo priimami ir ne našlaičiai – beturčių tėvų vaikai. Namuose nuolat gyveno apie 40 vaikų, jie buvo gerai maitinami ir prižiūrimi. Dar apie 15 vaikų gyvendavo šeimose.. Draugijos valdyba spręsdavo ko ir kur turi mokytis jų auklėtiniai, globodavo juos iki 17 metų. Našlaičių namams vadovavo A. Ziztovas. 1940 m. vasarį Draugijos turtas ir pastatai buvo konfiskuoti sovietinės valdžios, našlaičių namai suvalstybinti.

Žydų ligoninė – pirmą kartą žydų ligoninė Ukmergėje dokumentuose buvo paminėta 1808 m., tačiau vėlesniuose dokumentuose ji nebeminima. 1825 m. keletas turtingų žydų sukūrė Ligoninės broliją, kuri įsteigė ligoninę bei pirtį, vaistinę, skerdyklą, mėsos prekyvietę. Pastarųjų įstaigų pelnas buvo skiriamas ligoninės išlaikymui. 1838 m. žydų ligoninėje dirbo 1 gydytojas ir tarnautojai, 1840 metais joje gydyta 320 vyrų ir 15 moterų. 1855 m. – 205 vyrai, 124 moterys. Ligoninės išlaikymui žydų bendruomenė skyrė 630 sidabrinių rublių metams. 1893 – 95 metais buvo statomos naujas mūrinis žydų ligoninės pastatas, pagalbiniai ligoninės pastatai. Šiems darbams Ukmergės žydų bendruomenė skyrė virš 20000 rublių. 1915 m. žydų ligoninės vedėju buvo gydytojas D. Saspiras, viršininku I. Losis. 1919 m. vasarą atsikuriant Lietuvos valstybei, naujoji miesto savivaldybė parėmė ligoninės išlaikymą savo žinion. Tuo metu ligoninei vadovavo gydytojas L. Klingas. 1921 m. ligoninė buvo grąžinta žydų bendruomenei, tačiau įją buvo guldomi visi miesto ir apskrities ligoniai. Už gydymą mokėjo miesto ir apskrities savivaldybės. Iki sovietinės okupacijos ligoninės išlaikymu rūpinosi labdaros draugija ,,Ezro”. 1941 m. kovo mėnesį ligoninė buvo nacionalizuota. 1941 m. birželio mėn. kartu su kitais žydų bendruomenės inteligentijos atstovais buvo nužudytas ligoninės vyr. gydytojas L. Klingas.

Žydų kapinės – įsteigtos apie XVII a. pabaigą už tuometinio miesto ribų. Kapines prižiūrėjo ir jose laidojo savanoriška Laidojimo brolija (Chevro Kadiš). 1892 m. Kapinės buvo praplėstos į pietus palei tuometinę Vilniaus gatvę. Kaip ir kiti memorialiniai paminklai, kapinės buvo sunaikintos sovietinės valdžios 1951 m.

Didžioji Sinagoga – dvasinis, kultūrinis, ekonominis ir politinis žydų bendruomenės centras. Ji atlieka kelias funkcijas: tai maldos namai, bendruomenės susirinkimų, Talmudo studijų vieta, o kartais ir kahalo būstinė. Spėjama, kad kahalas ( žydų bendrumenės savivaldos organas – bendruomenės valdyba ) ir sinagoga Ukmergėje buvo jau XVII a. pabaigoje, tačiau dokumentuose ji pirmą kartą paminėta 1721 m. Sinagoga buvo medinė ir stovėjo maždaug dabartinėje vietoje. Tikriausiai ji sudegė per 1787 m. miesto gaisrą, bet buvo atstatyta. 1851 m. prasidėjo sinagogos perstatymo darbai, ji buvo padidinta, tapo dideliu, mūriniu stačiakampio plano pastatu, kurio puošyboje susipynė baroko ir klasicizmo elementai. 1877 m., Didžiojo miesto gaisro metu išdegė sinagogos vidus, bet buvo atkurtas nekeičiant sinagogos išorės. XIX a. pabaigoje apie sinagogą susiformavo žydų bendruomenės religinių ir mokslo įstaigų kompleksas: kitos sinagogos, ješiva (rabinų mokykla) ,,Talmud-Tora” pradinė mokykla, vakarinėje jos dalyje buvo prekybinė aikštė. Tarpukario metais aikštė buvusi į rytus nuo sinagogos pastato turėjo ,,Sinagogų” pavadinimą, taip pat vadinosi ir gatvelė vedanti iš Gedimino gatvės link sinagogos (dab. Giedraičių gatvė). Sinagogos veikla nutrūko 1941 m. Katastrofos metu, paskutinis jos rabinas J. Zusmanovičius kartu su kitais žydų bendruomenės nariais nacių nužudytas Pivonijos šile. 1953 m. Sinagogos pastate buvo įkurta vaikų sporto mokykla. Pritaikant pastatą mokyklos reikmėms buvo sunaikintas sinagogos interjeras ir skliautų puošyba.

Mikveh –  daugiausiai buvo naudojamos žydų vyrų pasinėrimui, taip mėginant pasiekti ritualinį apsivalymą; žydės privalėjo pasinerti į mikveh po menstruacijų ir gimdymo. Taip pat mikveh naudojama atsivertimo į judaizmą – giur (hebr. גיור) – rituale bei naujų stalo įrankių panardinimui prieš juos pradedant naudoti. Pasinerti į mikveh yra būtina visu kūnu, vanduo turi paliesti visas jo vietas, įskaitant ir plaukus. Visais atvejais pasinėrimas į mikveh sietinas su apsivalymu, tyrumu ir švara.

Ukmergės kraštotyros muziejus

Vilniaus g. 6, LT-20113 Ukmergė

Tel.: +370-340-63957

www.ukmergesmuziejus.lt

 

Viešbutis „Big Stone“

Kauno g. 5, LT-20120 Ukmergė

Tel.: +370-340-60078

https://www.bigstonehotel.lt/

 

Ukmergės žydų bendruomenė

Kauno g. 16, LT-20114 Ukmergė

Tel.: +370-686-12975

 

Ukmergės turizmo ir verslo informacijos centras

Kęstučio a. 2-2, LT-20130 Ukmergė

Tel.: +370-340-56260 Mob.: +370-4643734

https://www.ukmergeinfo.lt/

 

Ukmergės Žydų Palikuonių Paramos Fondas

Tel. nr.: +370-610-07961

 

Geros valios fondas

El.paštas: [email protected]

Tel. nr.: +370 5 261 12 59, Mob.: +370 650 91521

Atsiliepimai

Komentuoti