Istorinis - pažintinis maršrutas "Žydų kelias"

Turistiniai maršrutai

Kontaktai

Viena gausiausių bendruomenių Ukmergės mieste buvo žydų bendruomenė, čia apsigyvenusi XVII a. I p. Ukmergėje, žydų vadintoje Valkomiru, bendruomenė rado tinkamas sąlygas verslui - ekonominiame gyvenime žydai daugiausia vertėsi prekyba ir amatais. XIX a. pab. - XX a. pr. žydų bendruomenė sparčiai gausėjo. 1897 m. statistikos duomenimis, Ukmergės mieste jų gyveno 7287.

Žydai turėjo savo religiją - judaizmą, glaudžiai susijusią su savita švietimo sistema - religiniu švietimu. XIX a. Ukmergėje veikė pasaulietinė mokykla, privati mokykla, religinė "Talmud Tora" mokykla bei amatų mokykla. Tarpukariu žydai turėjo dvi pradžios mokyklas, žydų vaikai galėjo lankyti dvi gimnazijas, iš kurių vienoje dėstyta šnekamąja žydų kalba - jidiš, kitoje - senąja hebrajų - ivrito - kalba. Prieš karą šios gimnazijos buvo sujungtos, dalis pamokų vyko jidiš, dalis hebrajų kalba.

Atkūrus Lietuvos valstybę, Ukmergėje veikė žydų sporto sąjungos "Makabi" Ukmergės skyrius, "Vienybė", švietėjiška "Ort" draugija, socialinės pagalbos ir kultūros reikalų draugija "Erzo", turėjusi ambulatoriją, ligoninę ir vaistinę. Miesto gyventojai žydai sudarė ekonomiškai ir politiškai aktyvią bendruomenę. Pirmuosiuose rinkimuose į miesto savivaldybės tarybą, vykusiuose 1920 m., iš 36 tarybos narių 19 narių buvo žydų bendruomenės atstovai, o pirklys B. Goldbergas tapo miesto burmistro pavaduotoju. Vėliau miesto savivaldybėje žydų skaičius sumažėjo, tačiau jie ir toliau užimdavo svarbias pareigas, kaip antai, viceburmistro, burmistro pavaduotojo ir t.t.

Žydų bendruomenės klestėjimas Ukmergės mieste tragiškai nutrūko II-ojo Pasaulinio karo metais. Sovietams okupavus Lietuvą, turtingesni Ukmergės žydai buvo ištremti, o Lietuvą užgrobus vokiečiams, naciai suėmė tūkstančius vietos žydų, uždarė juos įkurtame gete ir žiauriai išžudė Pivonijos miške. Po karo Ukmergės žydų bendruomenė, galima sakyti, liovėsi egzistavusi. Šiuo metu ją tesudaro kelios dešimtys žmonių. 1961-aisiais sovietų valdžia sunaikino žydų kapines -paskutinį stambų žydų gyvenimo Ukmergėje liudijimą. Visa, kas liko iš bendruomenės - tai kelios memorialinės vietos ir paminklinės lentos ant buvusių žydų maldos namų, nors dauguma žydams priklausiusių pastatų miesto centre (Kęstučio a., Vienuolyno g., Gedimino g., Žuvų g., Vasario 16-osios g.) tebestovi.

Žydų žudynių vieta ir kapai yra nutolę apie 1 km į Pivonijos miško gilumą nuo senojo kelio į Vilnių ir posūkio į Pašilę kryžkelės. Šioje vietoje nuo 1941 m. rugpjūčio 1 d. iki rugsėjo 26 d. naciai ir vietiniai jų talkininkai nužudė apie 7000 Ukmergės ir jos apylinkių žydų tautybės gyventojų - vyrų, moterų, vaikų... 1953 m. šioje vietoje buvo pastatytas paminklas.

Žydų kapinės (Vilniaus g. ir Linų g. sankryža) už tuometinio miesto teritorijos ribų buvo įkurtos XVII a. pab. Jas prižiūrėjo ir jose laidojo savanoriška Laidojimo brolija (Chevro Kadiš). 1892 m. Žydų kapinės buvo praplėstos į pietus palei tuometinę Vilniaus gatvę. Kaip ir kiti žydų tautos memorialiniai paminklai, kapinės buvo sunaikintos sovietų valdžios. 1961 m. Žydų kapinių vietoje buvo pastatytas paminklas.

Mikvah (Pirties g. ir Utenos g. sankryža). 1890 m. "Kauno gubernijos miestų sanitariniame aprašyme" minima žydų bendruomenei priklausiusi pirtis, kurios moterų skyriuje buvo įrengta mikvah - tekančio vandens baseinas, naudotas ritualiniam maudymuisi. Mikvah daugiausia naudota žydų vyrų pasinėrimui, žydų moterys pasinerdavo į mikvah po menstruacijų ir gimdymo. Šis tekančio vandens baseinas yra neatsiejamas atsivertimo į judaizmą - giur - rituale bei naujų indų panardinimui prieš naudojant švarų - košerinį - maistą. Į mikvah pasineriama visu kūnu, taip, kad, vanduo paliestų visas jo vietas. Pasinėrimas į mikvah siejamas su apsivalymu, tyrumu ir švara.

Žydų ligoninė (Vytauto g. 75A) pirmą kartą dokumentuose buvo paminėta 1808 m., tačiau vėlesniuose dokumentuose jau nebeminima. 1825 m. keli turtingi žydai įkūrė Ligoninės broliją, kuri įsteigė ligoninę, vaistinę, pirtį, skerdyklą bei mėsos prekyvietę. Pastarųjų įstaigų pelnas buvo skiriamas ligoninės išlaikymui. 1838 m. žydų ligoninėje dirbo 1 gydytojas ir tarnautojai, 1840 metais joje gydyta 320 vyrų ir 15 moterų, 1855 m. - 205 vyrai ir 124 moterys. Ligoninės išlaikymui žydų bendruomenė skirdavo 630 sidabrinių rublių metams. 1893 - 1895 metais buvo statomas naujas mūrinis žydų ligoninės pastatas ir pagalbiniai pastatai. Šiems darbams Ukmergės žydų bendruomenė iš valdžios gavo virš 20 000 rublių. 1919 m. vasarą naujoji miesto savivaldybė perėmė ligoninės išlaikymą savo žinion. Tuo metu ligoninei vadovavo gydytojas L. Klingas. 1921 m. ligoninė buvo grąžinta žydų bendruomenei, tačiau į ją buvo guldyti visi miesto ir apskrities ligoniai. Už jų gydymą mokėjo miesto ir apskrities savivaldybės. Iki sovietų okupacijos Žydų ligoninės išlaikymu rūpinosi labdaros draugija ,,Erzo”. 1941 m. kovo mėnesį ligoninė buvo nacionalizuota. 1941 m. birželio mėn. kartu su kitais žydų bendruomenės inteligentijos atstovais buvo nužudytas ligoninės vyr. gydytojas L. Klingas. Dabar čia įsikūręs Ukmergės PSPC Psichiatrijos dienos stacionaras.

"Talmud Tora" pradinė mokykla (Vasario 16-osios g. 11) buvo įsteigta apie 1886 m., tačiau mokyklos pastatas pastatytas tik 1898 m. Jo statybą mecenavo Šiaulių fabrikantas, gimęs Ukmergėje - Chaimas Frenkelis. Mokyklą išlaikė įvairios sionistinės organizacijos, vėliau mokykla perėjo savivaldybės žinion, tapo III-ąja pradine mokykla. 1938 m. mokykloje mokėsi 180 mokinių, dalykai dėstyti hebrajų kalba. Mokyklos veikla nutrūko SSRS - Vokietijos karo pradžioje. 2019 m. gegužės 8-ąją šiame pastatė pradėjo veikti "Tolerancijos centras", kuriame buriasi miesto bendruomenė, vyksta kultūriniai, edukaciniai renginiai ir užsiėmimai, pristatomas lietuvių ir žydų tautų paveldas. Būtent dėl šios priežasties šiai vietai buvo suteiktas Tolerancijos centro pavadinimas, bylojantis apie čia puoselėjamus darnius bendruomeninius ir tautų santykius.

Rozenbliumo žydų našlaičių namai (Vasario 16-osios g. 15) buvo įkurti apie 1922 m. turtingų Amerikos žydų Rozenbliumų šeimos lėšomis ir iniciatyva. 1926 m. dalis pastato rekonstruota į salę su scena, 1927 m. šioje erdvėje pradėjo veikti kino teatras, kurio pelnas buvo skiriamas žydų našlaičių namų išlaikymui. Įstaigos išlaikymu rūpinosi Žydų našlaičių M. Rozenbliumo vardo namų draugija. Dalis lėšų našlaičių namus pasiekdavo iš JAV, dalį lėšų skirdavo savivaldybė, dalį paaukodavo žydų bendruomenė. Į Rozenbliumo našlaičių namus buvo priimami vaikai nuo 6 metų amžiaus, čia jie išbūdavo iki 14 metų amžiaus. Išimtiniais atvejais būdavo priimami ir ne našlaičiai - beturčių tėvų vaikai. Namuose nuolat gyveno apie 40 vaikų, dar apie 15 vaikų gyvendavo šeimose. Draugijos valdyba spręsdavo ko ir kur turi mokytis jų auklėtiniai, globodavo juos iki jiems sukakdavo 17 metų. 1940 m. vasarį Žydų našlaičių M. Rozenbliumo vardo namų draugijos turtas ir pastatai buvo konfiskuoti sovietų valdžios, našlaičių namai suvalstybinti.

Didžioji sinagoga (Vienuolyno g. 2) - dvasinis, kultūrinis, ekonominis ir politinis žydų bendruomenės centras Ukmergėje. Ji atliko kelias funkcijas: maldos namų, bendruomenės susirinkimų bei Talmudo studijų vietos, o kartais ir kahalo būstinės. Spėjama, kad kahalas (žydų bendruomenės savivaldos organas - bendruomenės valdyba) ir sinagoga Ukmergėje buvo jau XVII a. pab., tačiau pirmas konkretus sinagogos paminėjimas sutinkamas 1721 m. dokumentuose. Sinagoga tuomet buvusi medinė ir stovėjusi panašiai toje pačioje vietoje, kur ir dabartinis buvusios Didžiosios sinagogos pastatas. Spėjama, kad ji sudegė per 1787 m. miesto gaisrą, bet buvo atstatyta. 1851 m. prasidėjo sinagogos perstatymo darbai, kurių metu ji buvo padidinta, tapo mūriniu stačiakampio plano pastatu, o puošyboje susipynė baroko ir klasicizmo stilių elementai. Per didįjį 1877 m. gaisrą Didžioji sinagoga sudegė, bet buvo atstatyta nekeičiant išorės vaizdo, t.y. pastato dydžio, fasadų, - pertvarkytas tik išdegęs vidus. XIX a. pab. aplink Didžiąją sinagogą susiformavo žydų bendruomenės religinių ir mokslo įstaigų kompleksas, kurį sudarė mažesnės sinagogos, ješiva (rabinų mokykla), ,,Talmud-Tora” pradinė mokykla. Sinagogos veikla nutrūko 1941 m. Paskutinis jos rabinas - J. Zusmanovičius, kartu su kitais žydų bendruomenės nariais nacių buvo žiauriai nužudytas Pivonijos miške. Apie 1953 m. Didžiosios sinagogos pastate buvo įkurta sporto mokykla, atliktas remontas, nugriaunant nedidelį priestatą priešais pagrindinį įėjimą, sunaikinant papuošimus ir pan. Taip atrodantis pastatas išliko iki šiol, dabar jame įsikūręs Ukmergės sporto centras.

 

Atsiliepimai

Komentuoti